Bonifacas Stundžia
Stùndžia Bonifacas 1952 11 21Daunoriai (Utenos rj.), lietuvių kalbininkas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2012), Europos akademijos (Acadenia Europaea) narys (2013), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (2018). Latvijos universiteto garbės daktaras (2016). Habil. dr. (hum. m., 1996).
Išsilavinimas ir veikla
1976 baigęs Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą su klasikinių kalbų specializacija) jame dirba, 1996–2012 Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedros (iki 2001 Baltų filologijos katedra, vėliau Baltistikos katedra) vedėjas, 1997–2006 Filologijos fakulteto dekanas; profesorius (1997). Milano kalbotyros draugijos narys korespondentas (1983). 1995 lietuvių ir latvių kalbas dėstė Oslo universitete. Nuo 1996 žurnalo Baltistica redaktorius. 1992–2000 Lietuvos mokslo tarybos narys, nuo 2001 – ekspertas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys (nuo 2011), Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas (2008–17).
Bonifacas Stundžia
Veikalai
Parašė monografiją Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema (1995), studiją Lietuvių kalba: praeitis ir dabartis (The Lithuanian Language: Distinctive Features, Past and Present 2014), knygas Lietuvių kalbos kirčiavimas. Mokytojo knyga (1996), Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija (2009, pataisytas ir atnaujintas leidimas 2014). Parengė 1545 katekizmą prūsų kalba Pirmoji prūsų knyga (su M. Klusiu, 1995), M. Mažvydo Katekizmą (su R. Šepetyte, 1997), T. G. Šulco ir K. Sapūno lietuvių kalbos gramatiką ir jos lietuvišką vertimą Sapūno ir Šulco gramatika = Compendium Grammaticae Lithvanicae (1997), G. Diavoto Baltistikos raštus = Scritti baltistici (su P. U. Dini, 2004), G. Bonfantės Baltistikos raštus = Scritti baltistici (su P. U. Dini, 2008) ir F. de Saussure’o Baltistikos raštus = Travaux baltistiques (su D. Petit’u, 2012) ir paskaitų pagrindu sudarytą knygą Bendrosios kalbotyros kursas (2014). Lietuvių kalbos žinyno (1998), Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinyno (2007 22008) vienas autorių.
Iš ukrainiečių kalbos išvertė A. Nepokupno knygą Baltai slavų giminaičiai (1983). Paskelbė recenzijų ir straipsnių baltų ir lietuvių kalbotyros, jos istorijos, akcentologijos, morfologijos, fonetikos ir dialektologijos klausimais.
Apdovanojimai
Jono Kazlausko premija (2008), Kazimiero Būgos premija (2022).
2069